Kūrybos vakaras, skirtas lietuvių rašytojo Kazimiero Barėno, gyvenusio ir kūrusio Didžiojoje Britanijoje, gimimo šimtosioms metinėms.

2008 m. kovo 4d. (antradienį) 18.30 val.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADOJE
(84 Gloucester Place, London W1U 6AU)

        

            Kazimieras Barėnas: Didžiosios Britanijos lietuvių metraštininkas

 Paruošė:  Dr. Dalia Kuizinienė

 

Kazimieras Barėnas (Barauskas) priklauso vyriausiajai rašytojų  generacijai (naujuoju kalendoriumi – K. Barėno gimimo data 1908 01 12, tačiau pats rašytojas savo gimtadieniu  pripažino tik senojo kalendoriaus datą: 1907 12 30). Rašytojas mirė 2006 m. pavasarį, nugyvenęs ilgą ir garbingą amžių, paženklintą iškiliais darbais literatūros, spaudos ir knygų leidybos baruose. Šimtmečio sukaktis leidžia naujai pažvelgti į jo nueitą kelią, vertinti jo grožinę kūrybą ir visuomeninę veiklą.

K. Barėnas nėra chrestomatinis lietuvių rašytojas, jo pavardės nerasime mokykliniuose lietuvių literatūros vadovėliuose, tačiau išeivijoje šis rašytojas išleido keliolika novelių knygų, romanų trilogiją, buvo įvairių leidinių redaktorius, sudarytojas, leidėjas. Jo kūrybinė ir leidybinė veikla susijusi su Didžiosios Britanijos lietuvių gyvenimu, bendruomenės labui nuveikta itin daug.

K. Barėnas yra baigęs Panevėžio gimnaziją, 1929 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, Humanitarinių mokslų fakultetą, kurį baigė 1933 metais. Kadangi buvo kilęs iš gausios šeimos, o lėšų pragyvenimui Kaune nuolat trūko, tai jau pirmame kurse būsimasis rašytojas pradėjo dirbti universiteto administracijoje, universitete K. Barėnas dirbo iki pat jo uždarymo 1943 m. Pradėjęs dirbti K. Barėnas neturėjo galimybės lankyti visų paskaitų. Ypatingą įspūdį studentui paliko B. Sruogos, V. Mykolaičio-Putino asmenybės bei jų paskaitos. Vytauto Didžiojo universitete būsimasis rašytojas dirbo raštinės sekretoriumi, kelerius metus buhalteriu, kurį laiką  pavadavo  raštinės viršininką. Tarnyba būsimajam rašytojui neleido aktyviau dalyvauti studentiškame gyvenime. Savo studentiškus metus rašytojas prisiminė: „Universitete pažinojau B. Brazdžionį, A. Gustaitį ir nemažai kitų, bet į kokius rašytojų sambūrius nebuvau įsijungęs, nes akivaizdžiai nesireiškiau su kokiais nors kūriniais. Su rašytojais dėl to ir bičiuliautis neteko.“

Tačiau dar studijų metais K. Barėnas periodikoje paskelbė pirmuosius savo literatūrinius tekstus: 1930 m. „Kultūros“  žurnale paskelbtas pirmasis K. Barėno apsakymas "Neišbrista dumblynė", kituose leidiniuose – eilėraščiai, recenzijos 1943 m. uždarius universitetą K. Barėnas pradėjo dirbti „Ateities“ dienraštyje, o 1944 m. pasitraukė į Vakarus, kaip ir daugelis gyvendamas Vokietijos DP stovyklose bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, dalyvavo lietuvių bendruomenės gyvenime. Nuo 1947 m. iki mirties gyveno Didžiojoje Britanijoje. K. Barėno įvairiapusė veikla leidybos ir spaudos baruose bei įsikūrimo  sveimoje šalyje rūpesčiai (kaip ir daugelis lietuvių kultūrininkų duonai užsidirbdavo fabrikuose) greičiausiai nulėmė  vėlyvą literatūrinį debiutą. Pirmoji K. Barėno novelių knyga „Giedra visad grįžta“ pasirodė 1953 metais, ją sekė dar trys knygos, kurių branduolį sudaro dvi temos: nepriklausomybės laikų kaimo ir lietuvių išeivijoje gyvenimo realijos. K. Barėno romanų trilogija „Tūboto gaidžio metai“(1969), „Beragio ožio metai“ (1982), „Meškos maurojimo metai“(1990) apima maždaug septyniasdešimties metų giminės gyvenimą, autorius nuosekliai  kuria savuosius charakterius esminių tautos istorinių lūžių kontekste. Apibendrindamas ir simbolindamas jis sukūrė savitą lietuviškąją epopėją. Novelių romane „Dvidešimt viena Veronika“(1971) atskleidė lietuvės moters tipą įvairių istorinių laikotarpių ir išbandymų situacijose. Vėlyvojoje novelistikoje K. Barėnas  puikiai aprašo išeivijos gyvenimo kasdienybę: netikėtas rakursas, taikli detalė, nutylėjimas pilkam kasdienybės pasauliui suteikia įtaigos, spalvingumo, dažname tekste autorius nevengia ironijos bei komizmo.

Šalia literatūrinės kūrybos K. Barėnas  redagavo ir leido tęstinį literatūros metraštį „Pradalgės“, kelis dešimtmečius redagavo Didžiosios Britanijos lietuvių laikraštį „Europs lietuvis“. O 1957-73 m. vadovavo knygų leidybos  klubui „Nida“, kuris išleido daugiau nei šimtą lietuvių išeivijos rašytojų knygų.  Didelis K. Barėno įnašas Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenei dviejų tomų encikopedinis leidinys „Britanijos lietuviai“ (1d. 1978, 2d. 1997). Lietuvoje paprastai tokius leidinius ruošia ir jiems tekstus rašo gausus būrys tyrinėtojų ir redaktorių, o štai vienas žmogus tik su žmonos Marijos talka surenka medžiagą ir vienas parašo lietuvių Britanijoje istoriją, pateikia išsamiausią informaciją apie visuomenines organizacijas, kultūrinius sambūrius, renginius, asmenis. Pasirodžius antrajam „Britanijos lietuvių“ tomui rašytoją kamantinėjau, kaip jis vienas sugebėjo parengti tokios apimties informatyvų leidinį, ar tai nekliudė jo kūrybai. Į visą mano patetinį aikčiojimą ir klausinėjimus rašytojas atsakė kukliai ir trumpai: „Kol atsidėjęs dirbi vieną darbą, kiti turi palaukti. Taigi jeigu iš tikro ko pritrūko darbams, kurių nesu padaręs, tai tik laiko. Bet per daug neskundžiu savęs ir dėl tų darbų, kurių nepadariau“.

Rašytojas iki pat mirties domėjosi įvykiais Lietuvoje, bendravo ir susirašinėjo su būriu kultūrininkų iš Lietuvos, jo straipsniai, recenzijos nuolat buvo spausdinamos Britanijoje ir Amerikoje einančiuose lietuvių leidiniuose. Dažname tekste Barėnas buvo griežtas, kritiškas, kategoriškai ginantis savo nuomonę. Kasdieniniame gyvenime – nepaprastai kuklus, dėmesingas žmogui, negailintis pagyros kitų darbams. Šimtmečio jubiliejus yra pakankamai gera proga prisiminti rašytoją ir visuomeninką, leidėją ir redaktorių, o tuo pačiu ir svarstyti, kiek daug žmogaus gyvenime lemia idealizmas ir ištikimybė lietuviškosios bendruomenės interesams.

K. Barėno atminimas praėjusių metų pabaigoje buvo pagerbtas Panevėžio G. Petkevičaitės - Bitės viešojoje bibliotekoje. Čia atkeliavo rašytojo archyvas, jo biblioteka. Didžiosios Britanijos lietuviai  K. Barėno kūrybą ir darbus prisimins kovo 4 d. Jungtinės Karalystės Ambasadoje rengiamame minėjime.